Kada iš viso reikia litavimo?
Televizorius staiga nebepajungia, vaizdas stringa arba ekranas lieka juodas, nors garsas veikia? Prieš skubėdami į servisą ar rinkdamiesi naują televizorių, verta žinoti, kad problema gali būti gana paprasta – atsilituoti procesorius. Taip, skamba bauginančiai, bet realybėje tai viena dažniausių gedimų priežasčių, ypač vyresniuose televizorių modeliuose.
Procesorių litavimas tampa aktualus, kai kontaktai tarp procesoriaus ir pagrindinės plokštės praranda tvirtą sujungimą. Tai nutinka dėl temperatūros svyravimų – televizorius veikdamas įkaista, išjungtas atvėsta, ir šis ciklas kartojasi tūkstančius kartų. Litavimo vietos ilgainiui tampa trapios, atsiranda mikroskopiškos plyšelės, ir signalai nebepereina taip, kaip turėtų.
Dažniausiai su tokia problema susiduria Samsung, LG, Philips ir Sony televizorių savininkai, kurių aparatai tarnavę 5-10 metų. Simptomai būna įvairūs: televizorius gali užsikrauti ir iškart išsijungti, nebeatsiliepti į pultelį, rodyti spalvotus stačiakampius vietoj vaizdo arba tiesiog mirksėti indikatorius ir nieko daugiau.
Ar verta imtis pačiam?
Čia prasideda sudėtingiausia dalis – sprendimas. Procesorių litavimas nėra toks paprastas kaip kištuko keitimas ar dulkių išpūtimas. Tam reikia specialių įrankių, patirties ir, svarbiausia, tvirtų nervų. Jei niekada nesate lituoję elektronikos komponentų, televizoriaus procesorius tikrai nėra tas objektas, ant kurio mokytis.
Tačiau jei turite bent minimalią patirtį su litavimu, esate atsargus ir kantraus būdo žmogus – kodėl gi ne? Servisas už tokį darbą gali prašyti 50-150 eurų, o kartais ir daugiau, priklausomai nuo televizoriaus modelio. Jei televizorius senas ir jo vertė nėra didelė, litavimo paslauga gali kainuoti beveik tiek pat, kiek naujas biudžetinis aparatas.
Svarbu suprasti, kad litavimas ne visada išsprendžia problemą. Kartais procesorius pažeistas ir pats, ne tik jo kontaktai. Tokiu atveju teks ieškoti keitimo dalių, o tai jau kita istorija – ir kainų, ir sudėtingumo prasme.
Kokie įrankiai būtini darbui?
Jei nusprendėte rizikuoti ir imtis darbo patys, pirmiausiai reikės tinkamai pasirengti. Procesorių litavimui nepakaks paprasto 30 vatų litavimo prietaiso, kurį naudojate laidams sujungti. Čia reikia rimtesnės įrangos.
Pirmiausia – termofenas arba infraraudonųjų spindulių litavimo stotis. Procesoriai televizoriuose montuojami BGA (Ball Grid Array) technologija – tai reiškia, kad po procesoriumi yra šimtai mažyčių litavimo rutuliukų, kurie jungia jį su plokšte. Paprasta litavimo lempa čia nepadės, nes reikia tolygiai įkaitinti visą komponentą.
Termofenas su temperatūros reguliavimu (iki 400-450°C) yra minimumas. Profesionalai naudoja BGA litavimo stotis, kurios kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, bet entuziastams pakanka ir kokybės termofeno už 50-100 eurų.
Be to, prireiks:
- Fluxo (specialaus litavimo skysčio, kuris pagerina litavimo kokybę)
- Izopropilo alkoholio plokštei valyti
- Šilumą atspindintį ekrano apsaugai
- Temperatūros matuoklio (pirometro)
- Atsuktuvų rinkinio
- Antistatinės apyrankės
- Kantrybės ir laiko – nemažai
Pasiruošimas – pusė sėkmės
Prieš pradedant litavimą, reikia tinkamai pasiruošti darbo vietą. Televizorius turi būti išmontuotas iki pagrindinės plokštės – tai reiškia, kad teks nuimti galinį dangtelį, atjungti visus kabelius, išsukti daugybę varžtų. Kiekvienas žingsnis turėtų būti fotografuojamas telefonu, kad vėliau žinotumėte, kaip viską surinkti atgal.
Darbo vieta turi būti švari, gerai apšviesta ir stabili. Pagrindinė plokštė dedama ant antistatinio kilimėlio arba bent jau ant švaraus, neelektrizuojančio paviršiaus. Aplink procesorių esančius komponentus reikia apsaugoti nuo karščio – tam naudojamos specialios šilumą atspindinčios folijos arba aliuminio juostelės.
Svarbu identifikuoti teisingą mikroschemos lustą. Televizoriuose gali būti kelios didesnės mikroschemos, ir ne visos jos yra procesoriai. Paprastai pagrindinis procesorius būna didžiausias lustas ant plokštės, dažnai pažymėtas gamintojo logotipu. Jei neesate tikri, geriau pasižiūrėkite schemos arba ieškokite informacijos internete pagal savo televizoriaus modelį.
Litavimo procesas žingsnis po žingsnio
Kai viskas paruošta, prasideda pats įdomiausias etapas. Pirmiausia ant procesoriaus ir aplink jį reikia užtepti fluxo – ne per daug, bet ir ne per mažai. Fluxas padeda litmetalui geriau tekėti ir pašalina oksidus nuo kontaktų.
Termofenas nustatomas į maždaug 350-380°C temperatūrą. Pradedama šildyti plokštę aplink procesorių, palaipsniui priartinant prie paties komponento. Svarbu šildyti tolygiai, judant ratu, o ne laikant feną vienoje vietoje. Staigus kaitimas gali sugadinti tiek procesorių, tiek plokštę.
Po 2-3 minučių, kai plokštė jau pakankamai įkaito, termofenas nukreipiamas tiesiai į procesorių. Čia reikia būti ypač atsargiems – temperatūra matuojama pirometru, ji neturėtų viršyti 220-240°C pačiame procesoriuje. Kai litavimo rutuliai po procesoriumi pasiekia reikiamą temperatūrą, jie tampa skystais ir iš naujo suformuoja kontaktus.
Šis procesas trunka dar apie 2-3 minutes. Kai matote, kad procesorius lengvai pajuda (galima švelniai pastumti plastikiniu įrankiu), reiškia litavimas įvyko. Dabar termofenas atitraukiamas, ir plokštė turi atvėsti natūraliai – jokiu būdu negalima jos vėsinti dirbtinai, nes staigus temperatūros pokytis gali sukelti naujų problemų.
Kas gali nutikti ne taip?
Litavimo procesas turi daug pasalų. Dažniausia klaida – per didelis kaitinimas. Jei temperatūra viršija 250°C, procesorius gali tiesiog sudegti iš vidaus. Tada jokia litavimo magija nebepadės, reikės naujo procesoriaus, o tai jau beveik neįmanoma misija namų sąlygomis.
Kita problema – nelygus kaitinimas. Jei viena procesoriaus pusė įkaista labiau nei kita, litavimo rutuliai išsilies netolygiai, ir kontaktai vis tiek neveiks. Dar blogiau – procesorius gali išlinkti, o tai jau katastrofa.
Kartais po litavimo televizorius vis tiek neveikia. Tai nereiškia, kad blogai atlituotas – tiesiog problema galėjo būti ne kontaktuose, o pačiame procesoriuje. Arba gali būti ir kitų gedimų, kurie nebuvo akivaizdūs iš pradžių.
Dar viena rizika – pažeisti gretimus komponentus. Šalia procesoriaus paprastai būna kondensatorių, rezistorių ir kitų jautrių dalių. Jei jie per daug įkaista, gali nutrūkti arba pakeisti savo charakteristikas, ir televizorius veiks keistai arba neveiks visai.
Alternatyvos ir prevencija
Jei litavimas atrodo per sudėtingas arba per rizikinga, yra keletas alternatyvų. Pirmiausia – profesionalus servisas. Taip, tai kainuoja, bet bent jau turite garantiją, kad darbas bus atliktas teisingai. Geri meistrai naudoja profesionalią įrangą ir turi patirties su konkrečiais televizorių modeliais.
Kita galimybė – pagrindinės plokštės keitimas. Kartais naudotą plokštę galima rasti už 30-50 eurų, ir tai gali būti pigiau bei saugiau nei litavimas. Tiesa, reikia rasti tiksliai tokią pačią plokštę, o tai ne visada paprasta, ypač su senesniais modeliais.
Kad išvengtumėte tokių problemų ateityje, svarbu užtikrinti gerą televizoriaus vėdinimą. Nestatykite jo uždarose spintose, neblokuokite ventiliacijos angų. Kuo mažiau televizorius kaista, tuo ilgiau išlaikys litavimo vietos. Taip pat verta kartais išvalyti dulkes iš vidaus – jos kauposi ir blogina vėsinimą.
Kai kurie entuziastai rekomenduoja net profilaktinį litavimą – kai televizorius dar veikia gerai, bet jau senas. Teoriškai tai gali pratęsti jo gyvenimą, bet praktiškai ne visi meistrai su tuo sutinka, nes kiekvienas litavimas yra stresas komponentams.
Kai procesorius vėl kvėpuoja
Jei viskas pavyko ir televizorius po litavimo vėl veikia, tai tikrai yra malonus jausmas. Bet nesiskubinkite džiaugtis – pirmąsias kelias dienas stebėkite, kaip jis elgiasi. Kartais problemos gali pasirodyti ne iš karto, o po kelių įjungimų-išjungimų.
Sėkmingai atlituotas procesorius gali tarnauti dar kelerius metus. Kai kurie televizoriai po tokios procedūros veikia be problemų dar 3-5 metus. Kiti – tik kelis mėnesius. Čia daug priklauso nuo to, kokia buvo pradinė gedimo priežastis ir kaip kokybiškai atliktas darbas.
Svarbu suprasti, kad litavimas nėra stebuklas. Tai laikinas sprendimas, kuris gali suteikti televizoriui antrą šansą, bet nepadarys jo amžinu. Jei televizorius jau senas, verta pagalvoti, ar tikrai verta investuoti laiką ir pastangas, ar gal protingiau būtų pradėti taupyti naujam.
Bet jei televizorius jums brangus dėl sentimentalių priežasčių, arba tiesiog mėgstate technikos taisymą ir eksperimentus, procesorių litavimas gali būti įdomus iššūkis. Taip, sudėtingas, taip, rizikinga, bet tikrai įmanoma. Svarbiausia – būti kantriems, atsargiems ir gerai pasiruošti. O jei nepavyksta – bent jau išmokote kažko naujo ir galite pasigirti draugams, kad bandėte.