Kai televizorius staiga tampa nepatikima technika
Sėdi vakare ant sofos, pasiruošęs žiūrėti mėgstamą serialą ar svarbias futbolo rungtynes, ir staiga – ekranas mirga, garsas trūkinėja arba apskritai nieko nematyti. Pažįstama situacija? Televizorių problemos visada atsiranda pačiu nepatogiausiu metu, tarsi tyčia. Gera žinia ta, kad dauguma vaizdo ir garso gedimų nėra tokie baisūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir juos galima išspręsti patiems, net neiškvietę meistro.
Šiuolaikiniai televizoriai – tai sudėtingi įrenginiai, kurie jungia daugybę technologijų. Kartais problema slypi ne pačiame televizoriuje, o išoriniuose įrenginiuose, laidų jungtyse ar net interneto ryšyje. Prieš skambinant į servisą ir ruošiantis išleisti solidžią sumą, verta patikrinti kelis paprastus dalykus, kurie dažniausiai sukelia bėdas.
Kodėl ekrane nėra vaizdo arba jis keistai atrodo
Juodas ekranas – viena dažniausių problemų, su kuria susiduria televizorių savininkai. Įdomu tai, kad dažniausiai televizorius vis tik veikia, tik mes to nematome. Pirmiausia patikrinkite, ar tikrai televizorius įjungtas – atrodo kvailai, bet kartais tiesiog užmirštame paspausti maitinimo mygtuką arba nuotolinio valdymo pultelis yra išsikrovęs.
Jei indikatorius šviečia, bet vaizdo nėra, problema gali būti šaltinio pasirinkime. Šiuolaikiniuose televizoriuose būna po 3-4 HDMI jungtis, kelios USB, galbūt komponentinės ar kompozitinės jungtys. Televizorius gali būti nustatytas ne į tą šaltinį, prie kurio prijungtas jūsų priedėlis. Paspaudę „Source” ar „Input” mygtuką, pereikite per visus galimus šaltinius – kartais televizorius automatiškai persijungia į neteisingą įvestį.
Dar viena dažna bėda – laidų problemos. HDMI laidai, nors ir atrodo patvarūs, gali būti pažeisti arba prastos kokybės. Jei vaizdas mirga, atsiranda „sniego” efektas arba spalvos neatitinka realybės, pirmiausia pakeiskite HDMI laidą. Taip pat įsitikinkite, kad laidas tvirtai įkištas į abiejų įrenginių jungtis – kartais jis tiesiog šiek tiek išlenda.
Kai vaizdas yra, bet atrodo keistai – per tamsus, per šviesus, spalvos neryškios ar pernelyg sodrūs – greičiausiai reikia koreguoti nustatymus. Daugelis žmonių nežino, kad televizoriai turi skirtingus vaizdo režimus: kino, sporto, žaidimų, dinaminis ir pan. Kiekvienas režimas turi savo ryškumo, kontrasto ir spalvų nustatymus. Kartais netyčia paspaudus ne tą mygtuką, televizorius persijungia į režimą, kuris visiškai netinka tam, ką žiūrite.
Kai garsas dingsta ar grojasi keistai
Garso problemos gali būti dar erzinančesnės nei vaizdo. Matai, kas vyksta ekrane, bet negirdi – tai primena senus nebylųjų filmų laikus. Pirmiausia patikrinkite garsumą – taip, atrodo akivaizdu, bet kartais garsumo lygis būna sumažintas iki nulio arba įjungtas nutildymo režimas (mute). Pažiūrėkite į ekraną, ar nerodomas perbrauktas garsiakalbio simbolis.
Jei naudojate išorinę garso sistemą – namų kino komplektą, garso juostą ar net paprastas kolonėles – įsitikinkite, kad televizoriaus garso išvestis nustatyta teisingai. Televizoriaus nustatymuose būna galimybė pasirinkti, per ką grojamas garsas: per televizoriaus garsiakalbius, HDMI ARC, optinį laidą ar Bluetooth. Jei pasirinktas neteisingas variantas, girdėsite tylą, nors viskas veikia.
Bluetooth garso problemos yra atskira tema. Bevielis ryšys patogus, bet kartais gali vėluoti – tai ypač pastebima žiūrint sportą ar veiksmo filmus, kai lūpos juda ne sinchroniškai su garsu. Kai kuriuose televizoriuose yra garso vėlavimo nustatymai, kuriuos galima koreguoti rankiniu būdu. Jei problema išlieka, geriau naudoti laidinį ryšį.
Trūkinėjantis ar šniokščiantis garsas dažnai rodo, kad problema slypi laiduose arba jungtyse. Optiniai laidai, nors ir perduoda puikią garso kokybę, yra gana trapūs – jei laidą per daug sulenksite, jis gali pažeisti. HDMI laidai taip pat gali sukelti garso problemų, ypač jei jie seni ar prastos kokybės.
Interneto ir srautinio turinio rodymo bėdos
Šiais laikais dauguma žmonių televizorių naudoja ne tik televizijos kanalams žiūrėti, bet ir srautiniam turiniui – Netflix, YouTube, televizijos platformoms. Kai vaizdas nuolat sustoja, kraunasi ar kokybė staiga pablogėja iki neatpažinimo, problema dažniausiai slypi interneto ryšyje.
Pirmiausia patikrinkite interneto greitį. Daugelis šiuolaikinių televizorių turi integruotą interneto greičio testą nustatymuose. Jei greitis žemesnis nei 10-15 Mbps, HD kokybės turinys gali strigt, o apie 4K net nėra ko svajoti. Jei televizorius prijungtas per Wi-Fi, pabandykite jį priartinti prie maršrutizatoriaus arba, dar geriau, prijunkite tiesioginiu Ethernet laidu.
Wi-Fi ryšio problemos gali kilti dėl daugelio priežasčių: per didelis atstumas iki maršrutizatoriaus, storos sienos, kiti įrenginiai, kurie trukdo signalui. Jei negalite naudoti laido, apsvarstykite Wi-Fi stiprintuvų ar Mesh sistemos įsigijimą. Taip pat patikrinkite, ar televizorius prijungtas prie 5 GHz dažnio tinklo, o ne 2.4 GHz – pirmasis yra greitesnis, nors ir turi mažesnį veikimo atstumą.
Kartais problema slypi ne jūsų internete, o pačioje srautinio turinio platformoje. Serveriai gali būti perkrauti, ypač vakare, kai visi žiūri. Pabandykite išjungti programėlę ir įjungti iš naujo, arba visiškai išjunkite televizorių iš elektros tinklo 30 sekundžių – tai padeda išvalyti laikinąją atmintį ir atnaujinti ryšį.
Kai televizorius veikia, bet ne taip, kaip turėtų
Yra situacijų, kai techniškai viskas veikia, bet kažkas vis tiek ne taip. Pavyzdžiui, vaizdas keistai atrodo žiūrint filmus – tarsi viskas vyksta per greitai, judėjimas nenatūralus, aktorių veidai atrodo kaip muilo operoje. Tai vadinama „muilo operos efektu” ir atsiranda dėl funkcijos, kuri vadinasi motion smoothing, motion interpolation arba panašiai (kiekvienas gamintojas turi savo pavadinimą).
Ši funkcija sukurta tam, kad sporto transliacijos atrodytų sklandžiau, bet filmams ji daro meškos paslaugą. Gera žinia – ją galima išjungti televizoriaus nustatymuose. Ieškokite nustatymų, susijusių su judesio apdorojimu, ir išjunkite visas funkcijas, kuriose yra žodžiai „motion”, „smooth” ar „interpolation”.
Kita dažna problema – HDR turinys atrodo per tamsus. HDR (High Dynamic Range) turėtų pagerinti vaizdo kokybę, bet jei televizorius ar nustatymai netinkami, gaunamas priešingas efektas. Patikrinkite, ar televizorius tikrai palaiko HDR formatą, kurį transliuojate (HDR10, Dolby Vision ir pan.), ir ar HDMI jungtis, prie kurios prijungtas įrenginys, turi įjungtą HDR režimą nustatymuose.
Programinės įrangos atnaujinimai ir jų svarba
Daugelis žmonių apskritai nežino, kad televizoriai turi programinę įrangą, kuri turi būti atnaujinama. Tai ne kompiuteris ar telefonas, galvojame mes, kokių čia atnaujinimų reikia? Tačiau šiuolaikiniai išmanieji televizoriai yra kompiuteriai su ekranais, ir jų programinė įranga reguliariai tobulinama.
Pasenusi programinė įranga gali sukelti įvairiausių problemų: programėlės gali nebeveikti, garsas ir vaizdas gali nesinchronizuotis, televizorius gali lėtai reaguoti į komandas ar net užsikelti. Dauguma televizorių turi automatinių atnaujinimų funkciją, bet ji ne visada įjungta pagal nutylėjimą.
Eikite į televizoriaus nustatymus ir ieškokite skyriaus, susijusio su programine įranga ar sistemos atnaujinimais. Patikrinkite, ar yra naujų versijų, ir jei taip – įdiekite jas. Atnaujinimo procesas gali užtrukti 10-30 minučių, per tą laiką televizoriaus nejunkite ir neištraukite iš elektros tinklo. Kai kurie gamintojai leidžia atsisiųsti atnaujinimus į USB atmintinę ir įdiegti rankiniu būdu – tai naudinga, jei televizorius neturi interneto ryšio.
Po atnaujinimo gali tekti iš naujo prisijungti prie Wi-Fi tinklo ir srautinio turinio platformų, taip pat gali pasikeisti kai kurie nustatymai, todėl būkite pasirengę juos vėl sureguliuoti.
Fiziniai gedimai ir kada tikrai reikia specialisto
Ne viskas sprendžiama nustatymais ir laidų keitimu. Kartais televizorius turi rimtesnių problemų, kurios reikalauja profesionalios pagalbos. Jei ekrane matote vertikalias ar horizontalias linijas, kurios nejuda ir nepriklauso nuo to, ką žiūrite, greičiausiai pažeistas pats ekranas arba jo valdymo plokštė.
Sudaužytas ekranas – tai viena brangiausių problemų. Jei ekrane matote įtrūkimą, juodus dėmes ar spalvotus sruogus po smūgio, deja, dažniausiai pigiau nusipirkti naują televizorių nei taisyti seną. Šiuolaikinių televizorių ekranai sudaro didžiąją įrenginio kainos dalį, todėl jų keitimas ekonomiškai neapsimoka, ypač jei televizorius jau kelerių metų.
Jei televizorius visiškai neįsijungia – neužsidega joks indikatorius, nereaguoja į maitinimo mygtuką – problema gali būti maitinimo bloke. Tai jau rimtesnis gedimas, bet dažnai taisomas. Prieš skambinant į servisą, patikrinkite, ar televizorius tikrai gauna elektros srovę: pabandykite jį įjungti į kitą elektros lizdą, patikrinkite, ar lizde yra įtampa (įjunkite kitą įrenginį).
Keisti kvapai ar dūmai, sklindantys iš televizoriaus – tai rimtas signalas nedelsiant išjungti įrenginį iš elektros tinklo ir kreiptis į specialistus. Tai gali reikšti, kad viduje kažkas dega ar trumpai jungė, ir toliau naudoti tokį televizorių pavojinga.
Ką daryti, kad problemų būtų mažiau
Prevencija visada geriau nei gydymas, ir tai tinka ne tik sveikatai, bet ir elektronikai. Yra keletas paprastų dalykų, kuriuos darydami sumažinsite tikimybę susidurti su televizoriaus problemomis.
Pirma, užtikrinkite gerą vėdinimą. Televizoriai kaista, ypač šiuolaikiniai 4K modeliai su galingais procesoriais. Jei televizorius stovi spintelėje ar nišoje, įsitikinkite, kad aplink jį yra pakankamai vietos orui cirkuliuoti. Perkaitimas gali sutrumpinti įrenginio tarnavimo laiką ir sukelti įvairių gedimų.
Antra, naudokite įtampos stabilizatorių ar bent jau kokybišką prailginimo laidą su apsauga nuo perkrovos. Staigūs įtampos šuoliai gali pakenkti televizoriaus elektronikai. Jei jūsų rajone dažnai būna audros ar elektros tinklo problemų, tai ypač aktualu.
Trečia, reguliariai valykite televizorių. Ne tik ekraną (tam naudokite specialias mikropluošto šluostes ir skystį ekranams, bet ne langų valiklį!), bet ir ventiliacijos angas. Ten kaupiasi dulkės, kurios blogina vėdinimą. Dulkes galima pašalinti minkštu šepetėliu ar dulkių siurbliu su minkšta antgalio šepetėlio dalimi.
Ketvirta, būkite atsargūs su nuotolinio valdymo pulteliu. Jei jis pradeda blogai veikti, pirmiausia pakeiskite baterijas. Jei tai nepadeda, patikrinkite, ar ant pultelio mygtukų nėra išsiliejusių baterijų skysčio ar nešvarumų. Kartais pakanka pultelį išardyti ir išvalyti kontaktus alkoholiu.
Kai technika tarnauja, o ne erzina
Televizorių problemos nėra malonios, bet dažniausiai jas galima išspręsti be didelių investicijų ir nervų. Dauguma vaizdo ir garso gedimų atsiranda dėl paprastų priežasčių: neteisingų nustatymų, prastos kokybės laidų, lėto interneto ar pasenusios programinės įrangos. Prieš skambinant į servisą ar galvojant apie naujo televizoriaus pirkimą, verta skirti 20-30 minučių ir sistemingai patikrinti visus galimus problemos šaltinius.
Pradėkite nuo paprašiausių dalykų: patikrinkite laikus, jungtis, nustatymus. Pabandykite išjungti televizorių iš elektros tinklo ir vėl įjungti – kartais tai išsprendžia keisčiausias problemas. Atnaujinkite programinę įrangą, patikrinkite interneto greitį, pabandykite skirtingus HDMI laidus ir jungtis.
Jei problema išlieka po visų šių bandymų, tuomet tikrai laikas kreiptis į profesionalus. Bet patirtis rodo, kad 7-8 iš 10 atvejų problemas galima išspręsti patiems, sutaupant laiko ir pinigų. O svarbiausia – išmoksite geriau suprasti savo televizorių ir greičiau reaguoti į problemas ateityje. Gal net tapsite šeimos ar draugų technikos guru, į kurį kreipsis kiti, kai jų televizorius „nebeveiks”. Ir žinosite, kad dažniausiai pakanka patikrinti, ar tikrai įjungtas teisingas HDMI šaltinis.