Kai televizorius ima gyventi savo gyvenimą
Kiekvienas, kas bent kartą susidūrė su gedusiu televizoriumi, žino tą jausmą – vakar dar viskas veikė puikiai, o šiandien ekranas nešviečia, garsas dingsta arba įrenginys apskritai nebeįsijungia. Dažnai problema slypi ne sudėtingoje elektronikoje, o paprasčiausiose litavimo vietose, kurios laikui bėgant praranda kontaktą. Temperatūros svyravimai, drėgmė, vibracija ir paprasčiausias senėjimas daro savo – litavimo vietos pradeda trūkinėti, oksidavosi ir praranda elektrinį kontaktą.
Televizorių remontas neretai kainuoja nemažai pinigų, o naują įsigyti – dar daugiau. Gera žinia ta, kad daugelį problemų galima išspręsti patiems, jei turite bent minimalius įgūdžius ir tinkamas priemones. Pažeistų litavimo vietų atstatymas nėra raketų mokslas, tačiau reikalauja kruopštumo, kantrybės ir tinkamos technikos. Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiška patirtimi, kaip atpažinti problemas ir jas išspręsti.
Kaip atpažinti, kad problema slypi litavimo vietose
Prieš griebdamiesi litavimo įrankių, svarbu įsitikinti, kad problema tikrai slypi mechaniniame kontakte. Televizoriai gali gesti dėl daugybės priežasčių – sugedusių kondensatorių, mikroschemos defektų ar programinės įrangos klaidų. Tačiau yra keletas aiškių požymių, kurie išduoda būtent litavimo problemas.
Pirmas ir ryškiausias simptomas – intermituojantis gedimas. Televizorius kartais veikia, kartais ne. Galbūt jis įsijungia tik po kelių bandymų arba reikia palaukti, kol šiek tiek įšils. Kartais pakanka švelniai pabarbenti į korpusą ar paspausti tam tikrą plokštės vietą, ir vaizdas atsiranda. Tai klasikiniai mechaninio kontakto praradimo požymiai.
Kitas dažnas simptomas – garsas veikia, bet vaizdo nėra, arba atvirkščiai. Tai gali reikšti, kad atitinkamos grandinės litavimo vietos prarado kontaktą. Taip pat atkreipkite dėmesį į spalvų iškraipymus, horizontalias ar vertikalias juostas ekrane – tai irgi gali būti susijęs su prastos kokybės litavimu.
Jei televizorius visai neįsijungia, bet maitinimo diodas šviečia arba mirksi, problema taip pat gali slypėti litavimo vietose. Ypač tai aktualu vyresniems televizoriams, kurie jau yra išgyvenę ne vieną temperatūros ciklą.
Kokius įrankius ir medžiagas reikės pasiruošti
Prieš pradedant darbą, būtina turėti tinkamus įrankius. Nebandykite litavimo atlikti su pirmą kartą į rankas paimtu litavimo lydiniu ir pigiu kinišku litavikliu – rezultatas bus apgailėtinas, o televizoriui galite padaryti dar daugiau žalos.
Pirmiausia jums reikės kokybės litaviklio su reguliuojama temperatūra. Optimalus temperatūros diapazonas darbui su televizorių plokštėmis – 320-350°C. Per karštas litaviklis gali pažeisti plokštės takelius ir komponentus, per šaltas – nesulydys tinkamai litavimo lydinio. Geriau rinktis stoteles su skaitmenine temperatūros kontrole – jos tiksliau palaiko nustatytą režimą.
Litavimo lydinys turėtų būti su fliusu, skersmuo apie 0.5-0.8 mm darbui su smulkiomis detalėmis. Nors seniau buvo naudojamas švino turintis lydinys, dabar dažniau pasitaiko bešvinis (SAC305 arba panašus). Jis reikalauja šiek tiek aukštesnės temperatūros, bet yra saugesnis sveikatai.
Papildomas fliusas būtinas dirbant su senesniu litavimu ar sunkiai litavimui prieinamomis vietomis. Rinktis verta neutralų fliusą, kuris po darbo nesukelia korozijos. Izopropilo alkoholis (ne mažiau kaip 90%) pravers nuvalyti fliuso likučius po litavimo.
Dar prireiks: litavimo atnaujinimo juostelės (desoldering wick), pinceto, padidinimo stiklo arba mikroskopo, multimetro kontaktų patikrinimui. Antistatinis riešo dirželis apsaugos jautrius komponentus nuo elektrostatinio išlydžio.
Saugos priemonės ir darbo vietos paruošimas
Darbas su televizoriais nėra toks nekaltas, kaip gali pasirodyti. Net išjungtas ir atjungtas nuo elektros tinklo televizorius gali būti pavojingas. Maitinimo šaltinio kondensatoriai gali išlaikyti krūvį net kelias savaites po išjungimo. Todėl prieš pradedant darbą, būtina išlydyti šiuos kondensatorius per varžą.
Dirbtis reikėtų gerai vėdinamoje patalpoje. Litavimo metu išsiskiria kenksmingos garų, kurios gali dirginti kvėpavimo takus. Idealiu atveju turėtumėte turėti ištraukiamąjį ventiliatorių arba bent vėdinimo sistemą. Jei tokios galimybės nėra, dažnai vėdinkite patalpą.
Darbo paviršius turėtų būti stabilus, švarus ir nedegtis. Puikiai tinka specialūs kilimėliai litavimui, kurie yra atsparūs karščiui ir antistatiniai. Apšvietimas turi būti geras – geriau naudoti LED lempą su reguliuojamu stovu, kad galėtumėte nukreipti šviesą būtent ten, kur reikia.
Niekada nedirbkite su įjungtu į elektros tinklą televizoriumi. Tai gali baigtis mirtinai. Visada pirmiausia ištraukite kištuką iš lizdo ir palaukite bent 30 minučių prieš atidarydami korpusą. Jei neturite patirties dirbant su aukšta įtampa, geriau pasikonsultuokite su specialistu arba apskritai atsisakykite šios idėjos.
Kaip rasti problemingas litavimo vietas
Atidarius televizorių, pamatysite vieną ar kelias spausdintines plokštes. Dažniausiai televizoriuose būna maitinimo plokštė, pagrindinė (main board), T-Con plokštė (ekrano valdymo) ir kartais inverterio plokštė. Kiekviena iš jų gali turėti problemų su litavimu.
Pirmiausia vizualiai apžiūrėkite plokštes. Ieškokite akivaizdžių defektų: atskilusių litavimo vietų, įtrūkimų, tamsių dėmių aplink kontaktus. Ypač dėmesingai pažiūrėkite į stambesnius komponentus – transformatorius, droselių ritės, dideli kondensatoriai. Šie elementai dėl savo svorio ir temperatūros svyravimų dažniau praranda kontaktą su plokšte.
Padidinimo stiklas ar mikroskopas labai padės. Kartais įtrūkimas litavimo vietoje yra toks smulkus, kad plika akimi jo nepastebėsite. Ieškokite žiedinių įtrūkimų aplink išvadų kojas – tai klasikinis šalto litavimo požymis.
Multimetru patikrinkite įtartiną vietų tęstinumą. Nustatykite prietaisą į varžos matavimo režimą ir patikrinkite, ar yra kontaktas tarp komponento išvado ir takelio. Jei rodmenys nestabilūs arba kontakto apskritai nėra, turite problemą.
Kartais padeda ir šiluminis metodas. Naudodami šalto oro purškiklį (freeze spray) arba priešingai – šildydami plokštės sritį fenu, galite sukelti laikinį kontakto atsiradimą ar išnykimą. Tai padeda lokalizuoti problemą, nors ir nėra visiškai tikslus metodas.
Litavimo vietų atstatymo technika
Radę probleminę vietą, galite pradėti atstatymo procesą. Pirmiausia įjunkite litaviklį ir leiskite jam pasiekti reikiamą temperatūrą. Kol laukiate, nuvalykite plokštę aplink darbo zoną nuo dulkių ir nešvarumų izopropilo alkoholiu.
Jei litavimo vieta atrodo įtrūkusi, bet lydinys dar yra, pirmiausia reikia jį pašalinti. Uždėkite ant vietos šiek tiek fliuso – tai padės geriau perduoti šilumą. Tada pridėkite litaviklio antgalį ir palaukite, kol lydinys ištirps. Jei reikia pašalinti seną lydinį, naudokite atnaujinimo juostelę – pridėkite ją ant litavimo vietos, užspauskite litavikliu, ir juostelė įsiurbs ištirpusį lydinį.
Kai sena litavimo vieta išvalyta, galite atlikti naują litavimą. Uždėkite šiek tiek fliuso ant kontakto. Viena ranka laikykite litavimo lydinį, kita – litaviklį. Pirmiausia pašildykite litavimo vietą (ir komponento išvadą, ir plokštės kontaktinę aikštelę) kelias sekundes. Tada pridėkite litavimo lydinį – jis turėtų ištirpti nuo pašildytos detalės, o ne nuo litaviklio.
Geras litavimas atrodo kaip lygus, blizgantis kalnėlis, kuris tolygiai perėjo nuo išvado į kontaktinę aikštelę. Blogas litavimas būna matinis, netolygus, su įtrūkimais ar kamuoliukais. Jei gavosi blogai – nepulkite, pašalinkite lydinį ir bandykite iš naujo.
Ypač atsargiai dirbkite su daugiasluoksnėmis plokštėmis ir smulkiais komponentais. Per ilgai laikydami litaviklį, galite atskirti takelius nuo plokštės pagrindo arba pažeisti pačius komponentus. Paprastai pakanka 2-4 sekundžių kontakto.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Net turint gerų įrankių ir žinių, lengva padaryti klaidų. Viena dažniausių – per daug litavimo lydinio naudojimas. Kai kurie mano, kad kuo daugiau lydinio, tuo tvirtesnis kontaktas. Iš tikrųjų per didelis lydinio kiekis gali užtrumpinti gretimus takelius arba sukurti mechaniškai silpną jungtį.
Kita problema – per šaltas litavimas. Tai atsitinka, kai nepakanka pašildoma litavimo vieta arba naudojama per žema temperatūra. Rezultatas – matinis, grublėtas paviršius, kuris gali atrodyti kaip kontaktas, bet iš tikrųjų yra mechaniškai silpnas ir turi didelę elektrinę varžą.
Daugelis pamiršta nuvalyti fliuso likučius po litavimo. Net neutralus fliusas laikui bėgant gali sukelti problemų, ypač drėgnoje aplinkoje. Visada nuvalykite plokštę izopropilo alkoholiu ir šepetėliu po darbo pabaigos.
Statinė elektra – dar viena pavojinga priešė. Mikroschemos ir tranzistoriai gali būti pažeisti net nuo nedidelio elektrostatinio išlydžio, kurio net nepajusite. Visada naudokite antistatinį riešo dirželį, prijungtą prie įžeminto paviršiaus.
Kai kurie bando litavimą atlikti pigiais įrankiais ar netgi improvizuotomis priemonėmis. Tai beveik garantuotai baigsis nesėkme. Geriau išleisti 50-100 eurų kokybės litavikliui, nei sugadinti televizorių, kuris kainavo kelis šimtus.
Po remonto – testavimas ir galutiniai patikrinimas
Kai litavimo darbai baigti, neskubėkite iš karto surinkti televizoriaus ir įjungti į tinklą. Pirmiausia kruopščiai apžiūrėkite savo darbą. Patikrinkite, ar neatsitiktinai nesujungėte gretimų kontaktų, ar nėra litavimo lydinio lašelių ant plokštės. Net mažytis lydinio gabalėlis netinkamoje vietoje gali sukelti trumpąjį jungimą.
Multimetru patikrinkite pagrindinius taškus – ar nėra trumpojo tarp maitinimo linijų, ar atstatytos vietos turi gerą kontaktą. Jei turite schemos, patikrinkite įtampas charakteristiniuose taškuose (žinoma, tik tada, kai televizorius jau bus įjungtas).
Prieš galutinai surinkdami, galite atlikti bandomąjį įjungimą. Tačiau būkite atsargūs – plokštės bus atidengtos, todėl nelieskite jų, kai televizorius įjungtas. Geriausia naudoti izoliacinę transformatorių, jei tokį turite. Jei televizorius įsijungia ir veikia – puiku, bet dar palaukite, kol jis padirbės bent 15-20 minučių. Kartais problemos pasireiškia tik įšilus.
Jei viskas veikia gerai, išjunkite, palaukite, kol išsikraus kondensatoriai, ir surinkite televizorių. Įsitikinkite, kad visi varžtai sugrįžo į savo vietas, kabeliai tvirtai prijungti, o korpuso dalys gerai užsifiksuotos.
Kada geriau nerizikuoti ir kreiptis į specialistus
Nors daugelį litavimo problemų galima išspręsti patiems, yra situacijų, kai geriau patikėti darbą profesionalams. Jei neturite jokios patirties su elektronika ir litavimu, televizorius tikrai nėra geriausias objektas mokytis. Geriau pradėkite nuo kažko paprastesnio ir pigesnio.
Jei problema susijusi su BGA (Ball Grid Array) mikroschemos, kurios kontaktai yra po pačiu korpusu, jums prireiks specialios įrangos – infraraudonųjų spindulių ar karšto oro stotelės. Tokių remontų namuose atlikti beveik neįmanoma be profesionalios įrangos.
Kai televizorius dar yra garantijoje, bet kokia savarankiška intervencija ją panaikins. Net jei esate tikri, kad problema paprasta, geriau kreipkitės į įgaliotą servisą. Taip pat atsižvelkite į televizoriaus vertę – jei tai pigus modelis, kurio remontas kainuos pusę naujo kainos, galbūt ekonomiškiau bus tiesiog įsigyti naują.
Darbas su aukštos įtampos grandinėmis (maitinimo plokštės, inverteriai) reikalauja specialių žinių ir atsargumo priemonių. Jei nesate tikri, ką darote, geriau nerizikuokite – aukšta įtampa gali būti mirtina.
Kai televizorius vėl veikia kaip naujas
Sėkmingai atstatytos litavimo vietos gali pratęsti televizoriaus gyvenimą dar daugeliui metų. Tai ne tik sutaupo pinigų, bet ir suteikia pasitenkinimo jausmą – juk savo rankomis sugebėjote atgaivinti, atrodytų, beviltiškai sugedusį įrenginį. Be to, tai geras žingsnis link tvaresnio vartojimo – geriau suremontuoti, nei išmesti ir pirkti naują.
Atlikę tokį remontą, greičiausiai pastebėsite, kad televizorius veikia net stabiliau nei prieš gedimą. Tai todėl, kad atstatytos vietos dažnai būna tvirtesnės už originalų gamyklinio litavimo, ypač jei naudojote kokybės medžiagas ir tinkamai atlikote darbą. Kai kurie entuziastai net profilaktiškai perlitavina kritines vietas naujuose televizoriuose, žinodami, kad tam tikri mazgai yra linkę gesti.
Žinoma, svarbu suprasti, kad tai ne visada yra galutinis sprendimas. Jei televizorius senas ir litavimo problemos atsirado dėl bendro senėjimo, gali būti, kad po kurio laiko reikės atstatyti ir kitas vietas. Tačiau kiekvienas sėkmingas remontas – tai papildomas laikas, kurį galėsite mėgautis savo įrenginiu.
Įgūdžiai, kuriuos įgyjate atstatydami litavimo vietas televizoriuose, pravers ir su kita elektronika. Tie patys principai taikomi kompiuteriams, garso aparatūrai, buitinei technikai. Kartą išmokę tinkamai litavimą, turėsite įrankį, kuris leis jums taisyti daugybę daiktų, kuriuos kiti tiesiog išmestų. O tai šiais laikais, kai elektronika tampa vis sudėtingesnė ir brangesnė, yra tikrai vertinga kompetencija.